Europos krepšinio čempionatui besirengiantys Lietuvos krepšininkai kontrolinėse rungtynėse Alytuje sekmadienį 90:88 (22:19, 23:16, 28:27, 17:26) palaužė Estijos komandą.

Tai buvo antroji Lietuvos rinktinės pergalė pakeliui į Europos čempionatą, bet daug sunkesnė nei pirmajame mače Klaipėdoje ketvirtadienį, kai Kazio Maksvyčio komanda dominavo rungtynėse ir laimėjo 84:70.

Nors Alytuje lietuviai jau turėjo Igną Brazdeikį aikštėje ir dominavo didžiąją mačo dalį, pačioje pabaigoje estai pasvilino padus ir tritaškiu likus sekundei sumažino skirtumą iki dviejų taškų.

Halifakse (Kanada) vykstančiame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate į finalą pateko dvi lietuvių įgulos – dvivietė kanoja ir dvivietė baidarė. Tuo tarpu vienvietei ir keturvietei baidarėms nepavyko.

Dviviečių kanojų 500 m pusfinalyje Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas distanciją įveikė per 1 min. 44,89 sek. ir užėmė trečią vietą.

Trys greičiausios pusfinalio plaukimo valtys pateko į A finalą, tarp devynių geriausiųjų. Lietuvių duetą aplenkė pirmoje vietoje finišavę vokiečiai ir antrą vietą užėmę ukrainiečiai.

Penkias dienas Lietuvos buriuotojai Martis Pajarskas ir Vėjas Strelčiūnas varžėsi Europos „RS Aero“ jachtų klasės čempionate Didžiojoje Britanijoje ir, buriuodami šia jiems visiškai nauja jachtų klase, sugebėjo iškovoti Lietuvai auksą ir sidabrą. Kone visą čempionatą sportininkai dalinosi dvi pirmąsias vietas ir tik paskutiniąją dieną dėl inventoriaus lūžimo V.Strelčiūnas iš antrosios pozicijos nusileido į trečiąją.

Šią savaitę sportininkus jau pasiekė didesnės valstybės stipendijos. Nuo liepos 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymo pakeitimams, valstybės stipendijos ne tik padidėjo, bet jų dydžiai suvienodinti turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams. Stipendijos skiriamos gerokai platesniam atletų ratui, taip pat valstybės lėšomis užtikrinamos socialinės garantijos. 

Šį rugsėjį duris atvers pagal atnaujintus kriterijus suformuotos klasės, nebebus jungtinių 5-8 klasių, o mokyklos iki 60 mokinių dirbs kaip didesnių mokyklų skyriai. Tai vienos iš priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką ugdymą visiems mokiniams. Savivaldybės jau pavasarį priėmė sprendimus dėl mokyklų stiprinimo pagal praėjusių metų pabaigoje nustatytus Vyriausybės reikalavimus. Tačiau klasių sudarymas trunka ir vasarą. 

Nuo rugpjūčio 3 d. iki 5 d. stojantieji gali registruoti prašymus ir dalyvauti papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Paaiškėjo 2022–2023 studijų metų Prezidentų vardinių stipendijų laureatai – 28 studentai, įvertinti už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse.

Aukštosios mokyklos pagrindinio priėmimo metu šiemet pakvietė studijuoti daugiau stojančiųjų negu pernai. Kvietimą studijuoti universitete arba kolegijoje gavo 20 517 stojančiųjų (2021 m. – 20 152). Iš jų kiek daugiau nei pusė – 10 892 pretenduojantieji – pakviesti studijuoti universitetuose (2021 m. – 10 946) ir 9 625 – kolegijose (2021 m. – 9 206).

Studijuoti valstybės finansuojamose vietose aukštosios mokyklos pakvietė beveik 700 mažiau studentų nei pernai, priimtųjų į mokamas vietas skaičius išaugo daugiau nei tūkstančiu.

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO) Lietuvai skyrė stipendijų studijuoti PTO turizmo akademijoje, atlikti praktiką PTO būstinėje ir dalyvauti mentorystės programose. Turizmo srities disciplinas pasirinkę Lietuvos studentai jau gali siekti galimybės patobulinti savo gebėjimus, ugdyti verslumo įgūdžius, dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Būsimiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmakursiams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, gali būti suteikiama valstybės remiama paskola studijų kainai finansuoti. Visi studentai taip pat gali gauti paskolą, skirtą gyvenimo išlaidoms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Valstybinis studijų fondas primena apie galimybes skolintis iš bankų lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva buriama ekspertų grupė, kuri ieškos papildomų sprendimų ir iniciatyvų, kaip sustiprinti matematikos mokymą šalies ugdymo įstaigose.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas šiais metais sumažėjo nežymiai, tačiau pretendentų į valstybės finansuojamas studijų vietas ir stipendijas skaičius sumenko 2 tūkstančiais.

Liepos 23-iosios vakarą Viekšniuose finišavo trečiasis 2022 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas. Finišą pasiekė 35 ekipažai. Nugalėtojai apdovanoti absoliučioje, istorinių automobilių, komandinėje ir dar 9 įskaitose. 

Greičiausius lenktynininkus sveikino ir apdovanojimus teikė AB ,,ORLEN Lietuva“ energetikos direktorius Giedrius Dapkevičius, Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas  Egidijus Janavičius. Ralio organizatoriams už renginį dėkojo Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius. 

Pedagogai kviečiami stiprinti informatikos žinias ir kompetencijas renkantis studijuoti informatikos modulius arba baigti informatikos magistrantūros studijas. Studijos praplės dalykines kompetencijas, baigusieji įgys teisę mokyklose mokyti informatikos.

Jau yra prasidėjusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis finansuojamos stovyklos, kuriose kartu nemokamai stovyklauja lietuvių ir ukrainiečių vaikai. Iš viso per vasarą jose ilsėsis, pramogaus ir mokysis 4 tūkstančiai lietuvių ir ukrainiečių vaikų. 

Liepos 22 d. ukrainiečiai Lietuvoje laikys nacionalinį stojamąjį testą į Ukrainos aukštąsias mokyklas. Stojamasis testas reikalingas visiems ukrainiečiams, norintiems studijuoti pirmosios pakopos arba vientisosiose studijose Ukrainos aukštosiose mokyklose.

Kaip ir beveik kiekviena taisyklė turi išimtį, taip ir skirtingi žaidimai turi savas, nerašytas taisykles, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįprastos. Tačiau patyrusiems žaidėjams tai savaime suprantamos tiesos, ateinančios drauge su praktika, o savo svarba nenusileidžiančios net ir oficialioms taisyklėms. Straipsnyje kviečiame susipažinti su futbolo, tinklinio, šachmatų ir domino nerašytomis taisyklėmis, taip pat įsigilinti ir į oficialias šių žaidimų taisyklės. Visgi pradžioje svarbu žinoti taisyklę, jog suprasti jos išimtį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokslininkus kviečia dalyvauti atrankoje į Lietuvos mokslo tarybos (LMT) valdybą. Paraiškas konkursui galima teikti iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vasaros atostogas gabiausi šalies moksleiviai keičia į tarptautines mokslo olimpiadas: tarptautinėse geografijos ir chemijos olimpiadose šįmet Lietuvos mokiniai pelnė aukso, sidabro ir bronzos medalius.

Iki 2022 m. bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas pagrindinio etapo pabaigos liko savaitė. Šiuo metu užsiregistravusiųjų pateikti prašymus studijuoti skaičius siekia beveik 27 tūkst. Iš jų norimas studijuoti programas išsirinko ir pageidavimus į jas priimti pateikė per 17,8 tūkst. stojančiųjų.

Tarptautinėse gamtos mokslų olimpiadose Lietuvos mokiniai sėkmingai skina apdovanojimus: tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo sidabro ir tris bronzos medalius, o fizikos olimpiadoje – tris bronzos medalius.

Mūsų šalies mokiniai, šiemet baigiantys Briuselio II Europos mokyklą, pasiekė labai gerų rezultatų. Tai šiandien pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kalbėdama Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo iškilmingame posėdyje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms bei savivaldybėms rekomendacijas dėl ukrainiečių vaikų ugdymo ateinančiais mokslo metais. Rekomendacijos parengtos įvertinus ir susisteminus mokyklų patirtį. Jose detalizuoti ugdymo būdai.

Valstybinio matematikos brandos egzamino uždavinių sudėtingumas buvo įprastas. Uždaviniai buvo parinkti taip, kad minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių buvo pakankamai išlaikyti egzaminą, t. y. surinkti 16 proc. visų užduoties taškų. Tačiau du uždaviniai galėjo turėti įtakos geriausiai egzamine pasirodžiusių abiturientų rezultatams. Tai skelbiama komisijos matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų analizei atlikti tyrimo išvadose. Egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų.

Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, antradienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Vyriausybė pritarė Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) siūlymui 2025 m. pasaulio jaunių ir jaunimo irklavimo čempionatą organizuoti Trakuose.

Vyriausybė pritarė Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) siūlymui 2025 m. pasaulio jaunių ir jaunimo irklavimo čempionatą organizuoti Trakuose.

LIF Tarptautinei irklavimo federacijai jau pateikė paraišką dėl 2025 m. pasaulio jaunių iki 19 m. ir jaunimo iki 23 m. irklavimo čempionato rengimo Lietuvoje. Čempionatas vyktų 11 dienų. Planuojama, kad jame dalyvautų 1,4–1,65 tūkst. sportininkų bei 60 komandų, iš užsienio atvyktų 4,5 tūkst. lankytojų.

Liepos 8–9 dienomis Palangoje šurmuliavo jau tradiciniu tapęs kviestinis teniso turnyras „Nordstreet Tennis Cup“. Išskirtinės galimybės sudalyvauti kartą metuose vykstančiame renginyje nepraleido gausus būrys teniso mylėtojų, kurių gretose buvo galima išvysti daug žymių ir įtakingų Lietuvos verslo bei sporto pasaulio atstovų. Į pajūrį sugužėję tenisui neabejingi svečiai mėgavosi įspūdingu renginiu, kurį vainikavo ne ką mažiau įsimintinas vakarėlis.